January 25th, 2020

Dailona3

Avižinė duona norintiems sulieknėti

       

Labai pasiilgau savo blogo.

Ruošdama duonelės nuotraukas galvojau, kaip pradėti šitą įrašą. Gabūt nuo atsiprašymų, kad taip ilgai nerašiau? O gal nuo pažadų, kad šiemet tai jau tikrai tikrai, dažnai dažnai ir daug daug receptų bus? Ne, ne tas.

Gal tiesiog - pasiilgau. Pasiilgau vietos, kur galiu dėstyti savo mintis. Kur galiu būti pikta arba nerimta. Galiu rašyt arba nerašyt ir dėl to nesiteisint. Va taip.

Ir dar vienas dalykas. Labai pavargau nuo socialinių tinklų: nuo postų gausybės, nuo informacijos, kuri lyg audringa jūra talžo iš visų didelių ir mažų ekranų. Todėl vėl noriu ramiai, neskubėdama rašyti savo receptus ir fotografuoti ne telefonu, o tikru fotoaparatu. Ir kalbėti ne apie naujausius filmus, o apie tuos, kurie labiausiai mane užkabina.

Gerai, užtenka bambėti, reikia palikti ir kitiems kartams.

Apie receptą. Taip, aš ir vėl po švenčių bandau grįžti į doros kelią (o jei tiksliau - tilpti į mėgstamus džinsus). O paprasčiausia tai daryti kapojant sumuštinius! Tik vienas niuansas - reikia pasirinkti teisingą duoną.

Duona pagal šitą receptą gaunasi labai skani - minkšta, netrupanti, skoniu kažkodėl priminė Palangos duoną. Kepti paprasta, susidoros ir pradedanti(s) kepėja(s).

Kas dar? Pieno milteliai ir  balkšvojo gysločio luobelės: neklauskit, ar galima be jų. Negalima! Einat į www.delona.lt ir nusiperkat. Ir dar salyklo prigriebkit, ruginio, skrudinto. Be jo galima apsieiti, bet su juo skaniau.

Collapse )