?

Log in

No account? Create an account

Previous Entry | Next Entry

Šokoladiniai beveik keksiukai

sokoladinai keksiukai

Prieš kurį laiką sugalvojau, kad noriu balto balkono. Visiškai balto - baltos sienos, baltos lubos, baltos grindys, baltos spintelės. Beveik metus pratinau vyrą prie tos minties, kad vieną balkoną teks dažyti. Prisiklausiau daug aiškinimų apie baltos spalvos nepraktiškumą, apie tai, kad viskas balta būna tik ligoninėse, kad baltai dažyta mūrinė siena primins baltai nutepliotą lauko tualetą. Nesiginčijau, sakiau OK, tebūnie tualetas, bet aš vis tiek NORIU. Artėjant vasarai brangusis pasidavė - dažom, bet tik sienas. Gerai, pradėkim nuo sienų! - apsidžiaugiau aš.

Ir čia atsitiko nenumatytas dalykas - vyras susižeidė dešinę ranką, trūko piršto sausgyslė, įtvaras visai vasarai. Mano baltoji svajonė ėmė tolti... Ne ne ne, tik ne tai! "Tuomet aš viską padarysiu pati!" - pareiškiau ryžtingai.

Turiu prisipažinti, kad nesu viena iš tų šaunių moterų, kurios puikiai apsieina be vyriškos pagalbos. Ir vyras tą puikiai žino. Todėl jo "Pirmyn, daryk!" nuskambėjo šiek tiek ironiškai.

Toliau buvo skausmingas teptukų rinkimasis parduotuvėje - ar žinote, kiek daug ir įvairių jų būna?! Ir raudonom rankenėlėm, ir mėlynom, ir su dryžiukais. Apvalių, plokščių, lenktų... "Kokie geriausiai tinka?" - "O ką aš žinau, tu dažysi, tu ir rinkis."

Ir išsirinkau. Ir visai neblogai. Tiesa, dažų pati pasirinkti nesugebėjau. Nes apie juos žinojau tik tiek, kad reikia "baltų". Matyt, ir vyras suprato, kad šitos užduoties pati neišspręsiu, todėl parūpino skirtingus dažus sienoms, grindims ir dar kažkokį "pagrindą". Tik liepė instrukcijas perskaityti prieš dažant. Stropiai perskaičiau. Beveik supratau.

Taip prasidėjo mano baltasis remontas. Visą vasarą po truputį, neskubėdama, tarpuose tarp darbo, atostogų ir kitokių vasarinių išvykų tvarkiausi balkone. Iš pradžių pabalo sienos ir lubos. 2 sluoksniai, visai gražu. Tada grindys - pagrindas, 2 sluoksniai, labai gražu. Šiandien baigiau dažyti paskutinę spintelę. WOW! VISKAS BALTA!

Gal ir ne tobulai, gal vietomis galėjo būti geriau... Tačiau viską padariau pati. Nereikėjo nieko įkalbinėti, zyzti, aiškinti ko noriu. Rankos dar aptaškytos dažais (nagų lako valiklis, tikiuosi, padės nuvalyti), bet labai didžiuojuos savimi ir jaučiu lengvą euforijos jausmą. Arba tiesiog dažų prisiuosčiau.

Dabar kažkaip reikėtų šauniai pereiti prie beveik keksiukų recepto. Hmm hmm. Tiek prirašius jau sunku ką nors sugalvoti (praeina dažų poveikis?). Tai tiesiog - paprasti, skanūs, šiek tiek standesnės tekstūros už įprastus keksiukus. Be to, be kiaušinių. Viskas, rašau receptą.

ŠOKOLADINIAI BEVEIK KEKSIUKAI
9-12 vnt

250 g miltų
250 g jogurto (naudojau pasukų jogurtą su slyvomis)
0,5 a.š. sodos
0,5 a.š. kepimo miltelių
60 ml aliejaus
150 g cukraus
1 v.š. su kaupu geros kakavos
3 v.š. šokolado lašiukų

 - Suplakti jogurtą su aliejumi ir cukrumi.
 - Atskiram inde sumaišyti miltus, kakavą, kepimo miltelius ir sodą.
 - Sujungti sausus ir drėgnus ingredientus, išplakti, supilti šokolado lašiukus, permaišyti.
 - Paruoštą tešlą supilstyti į keksiukų formeles. Kepti iki 180°C įkaitintoje orkaitėje 35 - 40 min. Prieš išimant iš orkaitės keksiukus patikrinti dantų krapštuku.

SKANAUS IR NEBIJOKITE KĄ NORS PADARYTI PAČIOS!


keksiukai

Posts from This Journal by “saldūs kepiniai” Tag